„Laisvė“ – žodis, turintis didžiulę prasmę ir svarbą. Tai – tarsi paukščio skrydis, tvirtas ir veržlus, tai – viesulas, audra siautulinga, į priekį kviečianti daina, tai – mūsų kiekviena diena...  Gyvenimas be laisvės – beprasmis ir nykus. Tai suprantame tik iškilus grėsmei jos  netekti... 

Lietuva – didi šalis. Iš savo protėvių esame paveldėję tą neapsakomą laisvės troškulį. 

Sausio 13-oji  – mūsų atminties, tvirtybės ir pasididžiavimo diena. 1991 m. Lietuvos nepriklausomybės gynėjai agresorius pasitiko su malda ir dainomis, į kurias šaltakraujiškai buvo atsakyta beginklių žmonių žudynėmis. Tą kraupią naktį žuvo 14 nepriklausomybės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeisti ar kitaip nukentėjo... Sausio 13-osios naktis tapo mūsų Tėvynės Lietuvos laisvės ir vilties tvirtove. Mūsų krašte ir šiandien daug drąsių, veržlių, iškilių, atkaklių, savo svajonės siekiančių jaunų žmonių.... 

Jauriai paminėjome Laisvės gynėjų dieną. Kaip kasmet, skatinami istorijos mokytojo Kosto Rekašiaus, viltingai uždegėme atminimo žvakeles, prisijungėme prie visuotinės pilietinės akcijos „Pergalės šviesa“, o pirmąją pamoką, skirtą Laisvei, organizavome aktų salėje. Centro direktorė Daiva Motiejūnaitė-Minkauskė priminė, kokia svarbi kovos už laisvę atmintis, kokią pagarbą jaučiame žmonėms, kovojusiems ir žuvusiems už mūsų Laisvę, už suteiktą galimybę mums visiems šiandien ją jausti, branginti, perduoti ateities kartoms... Jautriai savo prisiminimais dalinosi gyva tos dienos liudytoja Rita Matulevičienė,  o filmas „Mes dainuosim“ palietė kiekvieno širdį... Tikime, kad šviesi Laisvės viltis niekuomet neužges.