Fotografams Kernavė – jau beveik klasika. Atrodo, ji tiek kartų fotografuota, tiek kartų apeita ir išvaikščiota, kad visi jos kampai turėtų būti pažįstami mintinai. Tačiau kiekvieną kartą čia atvykus paaiškėja, kad taip nėra – šviesa vis kitokia, nuotaika kita, o akys vis atranda naujų detalių.
Šįkart F72 grupė, lydima fotografijos mokytojų Linos Samuilovės ir Pauliaus Račiūno, į Kernavę vyko fotografuoti gamtos etiudų ir vakarinio peizažo. Vieni mokiniai iškart leidosi ieškoti plataus peizažo pagal užduotį, kiti dėmesį sutelkė į mažas detales – šviesos žaismą žolėje, medžių siluetus ar vingiuojančius takelius. Kai kuriems ši išvyka tapo pirmąja pažintimi su senąja Lietuvos sostine.
Vakarinė šviesa nenuvylė. Piliakalnių šlaitus užliejo šilti vakaro spinduliai, siauri takeliai tarp jų paskendo šešėlyje, o fotografuojančių mokinių siluetai kraštovaizdyje priminė nedidelę ekspediciją, ieškančią tobulo kadro. Dirbome iki paskutinių saulės spindulių, o baigę trumpam stabtelėjome pasigrožėti, kaip vakaras pamažu nusileidžia ant piliakalnių.
Kernavė dar kartą įrodė, kad fotografijoje svarbiausia ne tik vieta, bet ir gebėjimas ją pamatyti iš naujo.
