Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro darbuotojų psichologinio saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo tvarkos aprašas >>>

Psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimo išvados >>>

Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centras (toliau – Centras), siekdamas užtikrinti darbuotojų psichologinį saugumą, teikia informaciją apie būdus, kuriais darbuotojai, galimai patyrę ar pastebėję psichologinio smurto ar mobingo atvejį Centre, turi pranešti:

1. Užpildyti Darbuotojų galimų psichologinio smurto atvejų darbe anketą ir atsiųsti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
2. Palikti anoniminį pranešimą užpildžius esančią anketos formą ir paspaudus mygtuką „siųsti“.

Konfidencialumas garantuojamas.

Darbuotojų galimų psichologinio smurto atvejų darbe anketa >>>

Paskaitos "Paprastai ir aiškiai apie mobingą ir psichologinį smurtą" medžiaga >>>

Anoniminį pranešimą galite palikti užpildę žemiau esančią anketos formą: 

Psichoaktyviosios medžiagos ir mokykla: prevencijos ir intervencijos gairės. Metodinės rekomendacijos

Pastaraisiais metais Lietuvoje didelis dėmesys teikiamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai ir vykdomoms prevencinėms priemonėms, kuriomis siekiama ne tik užkirsti kelią šių medžiagų vartojimui, bet ir užtikrinti vaiko teises, saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas vaikų socializacijai.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas dalinasi metodinėmis rekomendacijomis, kuriomis siekiama plačiau supažindinti su psichoaktyviosiomis medžiagomis, padėti Mokyklos bendruomenei atpažinti rizikos ir apsauginius veiksnius, lemiančius psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, padėti atpažinti psichoaktyviąsias medžiagas vartojantį ar nuo jų apsvaigusį mokinį bei rekomenduojamą veiksmų seką, įvykus šioms situacijoms:

• Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas  >>
• Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas  >>
• Švietimo, mokslo ir sporto ministerija >>

Dėl pavienių asmenų destruktyvaus elgesio rizikos

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, vykdydama pavienių asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimą ir valdymą, dalijasi įspėjamojo elgesio požymių ir saugaus bei efektyvaus bendravimo principų atmintinėmis. Atkreipkite dėmesį į asmenis, kurie savo komunikacijose užsimena apie priklausymą jėgos struktūroms, turimus įgaliojimus vykdyti išskirtines užduotis, mini NATO šalių vadovų pavardes, išsako norą, ketinimus su jais susitikti bei į tuos, kurie atitinka įspėjamojo elgesio požymius.

Informaciją apie pastebėtą pavienių asmenų įspėjamąjį elgesį bet kuriuo paros metu perduoti Tarnybai tel. nr. 8 706 63 122 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Pavienių asmenų įspėjamojo elgesio formų atmintinė

Šiame sąraše yra pateiktos įspėjamojo elgesio formos, kurios gali pasireikšti ir netiesioginės komunikacijos metu (komentarais internetinėje erdvėje, telefono skambučiais ir pan.) ir tiesioginės komunikacijos metu.

Vien tik ta aplinkybė, kad asmuo galimai turi psichikos sveikatos problemų nesant žemiau vardijamoms įspėjamojo elgesio formoms ir tyrimo metu nustatomiems rizikos faktoriams, neleidžia kalbėti apie padidėjusią smurtinio elgesio riziką.

Šauktuku (!) pažymėti atvejai signalizuoja apie didelę riziką, kol nepagrindžiama kitaip.

Grasinimas tam tikromis pasekmėmis asmeniui arba bet kuriam kitam su juo susijusiam asmeniui, asmenų grupei, visuomenei.  

Pyktis. Kraštutiniai pykčio protrūkiai, nukreipti į asmenį, su kuriuo mėginama susisiekti ar su juo susijusius asmenis.

Motyvacija. Labai ryškiai išreikštas nesavikritiškas teisingumo, tiesos siekimas, ieškojimas.

Kliedesiai. Asmens tikėjimas, kad jį ir asmenį, į kurį nukreipta komunikacija, sieja bendra praeitis, ateitis, abipusiai meilės ar seksualiniai ryšiai.

(!) Įsitikinimas, kad kiti asmenys, organizacijos kontroliuoja jo kūną ir protą.

(!) Šiurpūs kliedesiai apie kankinimus, žudymus, žaginimus, ritualinius aukojimus, laboratorinius tyrimus, įsitikinimai dėl žmonių klonavimo, pagrobimų ir pan.

Turinys. (!) Teiginiai apie savižudybę, ketinimą ar planavimą ką nors nužudyti, sužaloti. 

Pareiškimai apie ketinimą pasirodyti toje vietoje, kur bus viešas asmuo, su kuriuo mėginama komunikuoti, arba vyks vieši renginiai ir pan.

Mėginimai patekti į saugomą teritoriją arba pastatą ar renginį, kur yra viešieji asmenys.

Mėginimas smurtauti arba grasinimas smurtu viešojo asmens, jo aplinkos žmonių atžvilgiu.  

Pakartotiniai mėginimo komunikuoti, priartėti netinkamu būdu su viešaisiais asmenimis atvejai. 

Saugaus ir efektyvaus bendravimo su asmeniu, kurio elgesys kelia susirūpinimą, principai:  

• Aktyviai dalyvaukite pokalbyje, klausykitės.
• Pasirūpinkite tinkama bendravimo aplinka: nelikite vienas; užsitikrinkite kolegų pagalbą; pasirūpinkite ramia aplinka be išorinių dirgiklių; bendraudami išlaikykite didesnį nei ištiestos rankos atstumą; sėskitės šalia, ne priešais, pasisukus 90° kampu nuo asmens.
• Domėkitės: klauskite, kuo vardu, kreipkitės vardu kalbėdami; domėkitės asmens kreipimosi tikslu, klauskite, kokios pagalbos iš jūsų tikisi; įsiklausykite, pasitikslinkite ir įvardinkite asmens kreipimosi tikslą.
• Paaiškinkite: įvardinkite, kokią pagalbą gali suteikti jūsų institucija; akcentuokite tai, jog galite padėti konkrečiais klausimais (įvardinkite juos); skatinkite bendrauti pagarbiai „Jei jūs šauksite, negalėsiu tęsti pokalbio su Jumis“; kalbėkite paprastai be sudėtingų profesinių terminų.
• Išlikite ramūs ir taktiški: išlaikykite neutralų balso toną, veido išraišką, pozą (nelaikykite ant krūtinės sukryžiuotų rankų, venkite abejonę, nepritarimą reiškiančių grimasų, balse atsispindinčio irzlumo, smerkimo); išlaikykite akių kontaktą, kartkartėmis linktelkite galva, venkite slėpti savo rankas; girdėdami pašnekovo kritiką nesiteisinkite, nesiginčykite; asmeniui dalinantis realybės neatitinkančiomis mintimis, neįrodinėkite, kad jis neteisus (galima atsakyti: „Man nežinoma tokia informacija“, „Laikausi kitos nuomonės“); nesijuokite iš asmens.
• Neignoruokite savižudybės temos, jei žmogus pats užsimena.
• Nukreipkite: įvardinkite asmens jausmus (susirūpinęs, nusivylęs ir pan.) ir įvardinkite nemokamą telefono numerį, kuriuo paskambinus jį išklausytų, padėtų nurimti: 

- „Vilties linija“ (skubi anoniminė psichologinė pagalba suaugusiems asmenims) – 116 123
- „Jaunimo linija“ (anonimiška ir konfidenciali emocinė parama) – 8 800 28888
- „Sidabrinė linija“ (nemokama bendravimo telefonu paslauga garbaus amžiaus žmonėms) – 8 800 80020
- „Vyrų linija“ (nemokamas vyrų konsultavimas, iškilus sunkumams) – 8670 00027