Versija neįgaliesiems Puslapio struktūra   

Meno kūriniai Centro erdvėse

Užsukdami į Didlaukio ir Ateities gatvėse esančių mokymo įstaigų pastatus, taip pat ir Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centrą, jų erdvėse atrasite 7-10-ajame dešimtmetyje sukurtus monumentalaus meno (vitražo, keramikos, tekstilės ir kitus) kūrinius. Su interjeruose esančiais meno objektais nuo šiol galima susipažinti ir platformoje „Neakivaizdinis Vilnius“. 

1983 m. į naują pastatą Didlaukio g. iš Žvėryno, kuriame 2015 m. buvo atidarytas „Aptarnavimo paslaugų sektorinis praktinio mokymo centras“, perkelta 10-oji profesinė technikos mokykla, rengianti specialistus siuvimo fabrikui „Lelija“ ir P. Eidukevičiaus odos ir avalynės susivienijimo įmonėms. Šių įmonių dėka pastato interjeras papildytas meno kūriniais. Pano, esantis Centro valgykloje, – vienas didžiausių keramikos kūrinių, sukurtų viešojoje erdvėje devintajame dešimtmetyje. Nors nėra rasti autorystės dokumentai, amžininkai prisimena intensyvų kūrybos procesą ir tamsius garbanotus menininko plaukus. Menotyrininkai yra pasiūlę keletą autorystės versijų, bet nė viena dar nepatvirtinta. 

Kūrinio kompozicija panaši į milžinišką „gėrybių“ piltuvą, sukomponuotą iš atskirų elementų. Nuo patalpos viršutinės dalies krintanti šviesa atskleidžia ir pabrėžia skirtingų kompozicijos elementų įvairovę, organines ir geometrines formas, minkštas faktūras. Šoninėse kompozicijos dalyse skirtingi komponentai išdėstyti įstrižai, centre – išryškinant vertikalę. Pano panaudotos natūralios pastelinės spalvos: smėlinė, pilka, rusva ir kt. Kūrinys organiškai papildo ir humanizuoja rūsčią valgyklos, kurioje dominuoja milžiniškas stačiakampis tūris ir sienų plokštumos, erdvę. 

Antrajame aukšte galima pamatyti du gobelenus. Vieno jų – Dainuok, širdie, gyvenimą (1986 – 1987) autorė Jūratė Stanevičiūtė-Ugianskienė, kuri studijavo tekstilę dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Menininkė yra parengusi audinių projektų tekstilės įmonėms, išaudė gobelenų visuomeniniam interjerui: Obelėlė (1978 – 1979) buvo skirta Zarasų civilinės metrikacijos rūmams, Versmės (1984 –1986) – Vilniaus radijo komponentų gamyklai, Pavasario gausmas (1986 – 1987) – Kultūros darbuotojų kvalifikacijos institutui Vilniuje. Gobelenas Dainuok, širdie, gyvenimą pasižymi reljefiškumu ir šilta žemiška spalvų gama (sodria geltona, gilia ruda, šalta mėlyna), sukuriančia aliuziją į rudeninį lietuvišką peizažą. 

Pamatiniai Lietuvos simboliai – vėliava, himnas, valstybinis ir miestų herbai, Gediminaičių stulpai, Jogailaičių dvigubas kryžius – dažni motyvai kūriniuose, sukurtuose valstybės užsakymu, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1990 metais. Ne išimtis ir antrasis gobelenas, ilgą laiką eksponuotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patalpose, o šiuo metu puošiantis centro erdvę. Pagrindinis valstybės simbolis Vytis vyrauja kūrinio kompozicijoje. Sodri, dramatiška gobeleno spalva, kurią sudaro daugybė raudonos ir rudos atspalvių, ir veržlus raitelio siluetas, įkomponuotas viršutinėje gobeleno dalyje, simbolizuoja valstybės kovą už laisvę.

Informacijos apie maršrutą ieškokite čia >> 

 

Parengė Saulė Mažeikaitė-Teiberė (VšĮ Fontano kambarys), profesijos mokytoja ekspertė Daiva Motiejūnaitė
Fotografijos – Jogailės Butrimaitės

 

 atvira informavimo konsultavimo orientavimo sistema    

Išsaugoti
Sausainiukų nustatymai
Naudojame slapukus siekdami užtikrinti, kad mūsų svetainėje gautumėte geriausią patirtį. Jei atsisakysite slapukų naudojimo, ši svetainė gali neveikti taip, kaip tikėtasi.
Sutinku
Nesutinku
Plačiau
Statistikos slapukai
Google Analytics
Sutinku
Nesutinku
Funkciniai slapukai
Cloudflare
Sutinku
Nesutinku
Adform
Sutinku
Nesutinku