Versija neįgaliesiems Puslapio struktūra  

Kaip ir kodėl auga profesinio mokymo centruose besimokančiųjų skaičius

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiemet bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas sulaukė itin didelio stojančiųjų dėmesio. „Šių metų rezultatai yra geriausi nuo 2017 m., kai pradėjo veikti bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema. Šiemet pirmą kartą pasiektas priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planas. Džiugina ir nemenkas gimnazistų dėmesys pirmą kartą vykusiam priėmimui į atskirus profesinio mokymo modulius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys. Viceministro minėta galimybe pasinaudojo beveik 400 gimnazistų.

 Pakalbinome profesinio mokymo centrų vadovus – Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorę Violetą Petrušienę (V. P.) ir Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro direktorę Ritą Pečiukaitytę (R. P.) – ir paklausėme, kokia situacija yra jų vadovaujamose įstaigose.

 Kokias specialybes stojantieji renkasi dažniausiai? Ar panašios tendencijos būdavo ir anksčiau, ar pasikeitė? 

V. P. Visos mūsų centro siūlomos specialybės yra patrauklios ir reikalingos rinkai, tačiau didžiausio antplūdžio sulaukiame į grožio paslaugų specialybes. Kaip ir kasmet, daugiausiai mokiniai renkasi kirpėjo bei kosmetiko programas. Šiemet maloniai nustebino norintieji mokytis floristikos – perprasti šios specialybės subtilybių, susirinko ir suaugusiųjų mokymo grupės, ir baigusieji 10 klasių. Nuo rugsėjo 1-osios vyksta nauja − vizažisto − programa, ją taip pat pasirinko nemažai mokinių.

Mažiausiai patraukli programa yra siuvėjo, nes po 10 klasių − jaunimas vengia kruopštaus, daug kantrybės ir pastangų reikalaujančio darbo. Šią specialybę dažniausiai renkasi suaugę, turintys aiškių tikslų ir motyvacijos išmokti siūti asmenys.

R. P. Šiais mokslo metais populiariausios – paramediko, kosmetiko, masažuotojo, vizažisto, fotografo, auklės, interjero apipavidalintojo, vizualinės reklamos gamintojo mokymo programos. Programų populiarumas jau keletą metų yra panašus. Daugiausiai stojančiųjų dėmesio sulaukusi paramediko mokymo programa mūsų centre yra visiškai nauja − licencija mokyti pagal šią programą Vilniaus apskrityje išduota pirmą kartą.

Galima pastebėti, kad anksčiau daugiau jaunuolių rinkdavosi floristo, siuvėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programas. Šiuo metu minėtų mokymo programų populiarumas sumenko. Tai neabejotinai susiję su darbo rinkos pokyčiais, verslo sąlygomis, atlyginimų dydžiu.

 Kiek (procentais arba skaičiais) padaugėjo priimtų mokinių, palyginus su praėjusiais metais? 

V. P. Praeitais metais priimtų mokinių rugsėjo 1 d. buvo 267, šiemet – 320. Sėkmė? Galbūt iš dalies, tačiau, mano giliu įsitikinimu, visų pirma tai yra didžiulis darbas, kuriant patrauklią mokymo instituciją.

R. P. Mokinių skaičius mūsų profesinio mokymo centre kiekvienais metais didėja: 2017 m. centre mokėsi 792 mokiniai, 2018 m. – 947, 2019 m. – 950 mokinių, šiemet jų yra 1 206.

 Jūsų nuomone, kas lėmė mokinių skaičiaus augimą? 

V. P. Esame pakankamai žinomas ir matomas mokymo centras, siekiame aukštos kokybės visuose procesuose, o esami ir buvę mūsų mokiniai perduoda žinias iš lūpų į lūpas. Taip pat manome, kad pokyčiai vyksta ir darbo rinkoje, įgiję amatą asmenys užsitikrina pakankamai aukštą pragyvenimo lygį. Pamažu tolstame nuo iškreipto požiūrio, kad tik baigę aukštąją mokyklą gali padaryti sėkmingą karjerą.

R. P. Vis daugiau mokinių profesinį mokymą renkasi dėl pasikeitusios situacijos darbo rinkoje. Baigę paklausias mokymo programas absolventai greitai įsidarbina, kartais kuria savo verslą, neblogai uždirba. Žinoma, didelę įtaką mokinių pasirinkimui daro ir mokymosi sąlygos, psichologinė atmosfera, mokytojų kompetencija. Didelė dalis mūsų centro mokinių teigia, kad mokymo įstaigą pasirinko atsižvelgę į draugų ar pažįstamų rekomendacijas ir teigiamus atsiliepimus apie mokymo kokybę bei sąlygas.

 Ar priėmime dalyvavo vyresniųjų klasių mokiniai, besimokantys gimnazijose ir norintys rinktis pavienius profesinio mokymo modulius? Jei taip, kiek jų buvo ir kokius modulius rinkosi? 

V. P. Taip, dalyvavo. Tačiau pirmi metai įnešė šiek tiek sumaišties: ne visos mokyklos ir ne visi jaunuoliai teisingai suprato, kas yra modulis, o kas – programa. Bendrojo ugdymo mokykloms sudėtinga suprasti, kad pasirinkusiems mokytis profesinio mokymo modulį profesinėje mokykloje reikės derinti ne tik mokinio tvarkaraštį, bet ir individualų jo ugdymo plano krūvį abiejose mokyklose.

Vedžiau mokymus Klaipėdos miesto mokyklų vadovams ir atsakingiems už ugdymą karjerai asmenims apie pasirinkimo galimybes, apie plano sudarymą, tvarkaraščių derinimą. Nauji dalykai pakankamai sunkiai skinasi kelią, tačiau, manau, reikia kantrybės ir laiko, o svarbiausia – noro.

 Turėjome 5 mokinius iš skirtingų mokyklų, kurie pasirinko makiažo atlikimo modulį, tačiau visų mokinių krūviai dviejose skirtingose mokyklose (bendrojo ugdymo ir profesinės mokyklos) viršijo leistiną maksimalų savaitinių pamokų skaičių, todėl, nenorėdamos keisti individualaus plano bendrojo ugdymo mokyklose bei atsisakyti kažkurių ugdymo plano pasirinkimų, merginos nusprendė atsisakyti modulio. Kitais metais keisime darbo su mokyklomis ir mokiniais strategiją šioje srityje ir bandysime vėl.

 R. P. Priėmimo metu skelbėme, kad gimnazijų mokiniai šiais mokslo metais gali rinktis penkis pavienius mokymo modulius (kirpėjo, kosmetiko, fotografo profesinio mokymo programų). Susidomėjimas buvo nemažas. Smagu, kad aktyviai domėjosi ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrojo priėmimo organizavimo (LAMA BPO) sistema patvirtino, kad pakvietimai mokytis išsiųsti 44 mokiniams. Sutartis pasirašyti atėjo 14 mokinių iš devynių Vilniaus miesto mokyklų / gimnazijų.

 Stojantieji į profesines mokyklas daugiausiai sutarčių sudarė inžinerijos ir inžinerinių profesijų (4,7 tūkst.), paslaugų asmenims (4 tūkst.), architektūros ir statybos (2,4 tūkst.) srityse. Naujus mokslo metus profesinio mokymo įstaigose pradėjo 14,8 tūkst. asmenų, jau turinčių vidurinį išsilavinimą, 2019 m. jų buvo 13 tūkst. Amato profesinėse mokyklose taip pat mokysis 6,3 tūkst. asmenų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, 2019 m. šis skaičius siekė 6,6 tūkst. I–IV gimnazijos klasių ir 9–12 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai daugiausia sutarčių sudarė dėl architektūros ir statybos (154) ir paslaugų asmenims (132) sričių modulių. Daugiausiai mokinių mokysis Vilniaus statybininkų rengimo centre (68). Populiariausi tarp jų dažytojo-tinkuotojo padėjėjo (135), maisto produktų ir žaliavų parinkimo ir paruošimo (40), makiažo atlikimo (22) moduliai

Dovilė Šileikytė , „Švietimo naujienų“ korespondentė

Straipsnio šaltinis: https://www.svietimonaujienos.lt/kaip-ir-kodel-auga-profesinio-mokymo-centruose-besimokanciuju-skaicius/

 

  atvira informavimo konsultavimo orientavimo sistema      

Išsaugoti
Sausainiukų nustatymai
Naudojame slapukus siekdami užtikrinti, kad mūsų svetainėje gautumėte geriausią patirtį. Jei atsisakysite slapukų naudojimo, ši svetainė gali neveikti taip, kaip tikėtasi.
Sutinku
Nesutinku
Plačiau
Statistikos slapukai
Google Analytics
Sutinku
Nesutinku
Funkciniai slapukai
Cloudflare
Sutinku
Nesutinku
Adform
Sutinku
Nesutinku