Šiuo metu, apribojus įprastą žmonių laisvę ir viešąjį gyvenimą, fiksuojama padidėjusi socialinė įtampa, nerimas dėl ateities, fizinis, emocinis, ekonominis nesaugumas. Karantino laikotarpiu prašoma išlaikyti budrumą, atkreipti dėmesį į asmenis, kurių elgesys kelia susirūpinimą ir gali būti destruktyvus. Apačioje pateiktos gairės, kaip saugiai ir efektyviai bendrauti tokioje situacijoje.

Aktyviai dalyvaukite pokalbyje

Bendraujant su asmeniu, kurio elgesys kelia susirūpinimą (toliau – asmeniu, pašnekovu), aktyvus klausymasis padeda išlaikyti pokalbio kontrolę. Pašnekovą paprastai raminančiai veikia tai, jog jo klausomasi ir bandoma jį suprasti. Aktyviai klausantis būna lengviau įvertinti ir suprasti, kaip galima asmeniui padėti. 

 Pasirūpinkite tinkama bendravimo aplinka

• Užsitikrinkite kolegų pagalbą. Jeigu asmuo mato, kad aplinkoje yra savimi pasitikinčių, bet ne iššaukiančiai atrodančių personalo narių, tai gali sulaikyti jį nuo impulsyvių veiksmų.
• Pasirūpinkite ramia aplinka (išjunkite radiją, nes tai gali blaškyti pašnekovo dėmesį, paprašykite iš patalpos išeiti su asmeniu konfliktuojančius žmones).
• Bendraudami būkite didesniu nei ištiestos rankos atstumu nuo asmens. 
• Sėskitės šalia, ne priešais. Sėdint pasisukus 90 laipsnių kampu, o ne veidu į veidą, sumažinamas tiesaus, konfrontuojančio žvilgsnio poveikis. 

 Domėkitės 

• Klauskite, kuo vardu asmuo. Kalbėdami kreipkitės į jį vardu. 
•  Užduokite klausimus, kurie padėtų pašnekovui pajusti Jūsų susirūpinimą jo situacija. („Kas nutiko?“, „Koks Jūsų kreipimosi tikslas?“, „Kuo aš Jums galėčiau padėti?“ „Kokios pagalbos iš manęs tikitės?“).
• Įsiklausykite, pasitikslinkite ir įvardinkite asmens kreipimosi tikslą. Net jei kliento „užsakymas“ neatitinka Jūsų institucijos darbo sferos ar Jūsų kompetencijos, tai ramiai ir taktiškai įvardinkite: „Suprantu, jog esate susirūpinęs dėl... ir noriu Jus informuoti, jog čia galite kreiptis dėl...“, „Ar teisingai Jus suprantu, sakote, jog ...“. 

 Paaiškinkite

• Įvardinkite, kokią pagalbą (informaciją) gali suteikti Jūsų institucija: „Mes galime Jums padėti dėl...“. Akcentuokite tai, jog GALITE padėti konkrečiais klausimais (įvardinkite juos) ir nesiteisinkite, jog negalite atsakyti į klausimus, kurie nepatenka į Jūsų institucijos darbo sferą.
• Skatinkite pašnekovą kalbėti konkrečiau: „Noriu priminti, jog mes galime aptarti...“,  „Turiu tik 20 min. kalbėtis su Jumis“.
• Kartais asmuo ne visada supranta pokalbio esmę ir nežino, ką atsakyti. Tuomet kai kurie asmenys gali atsakyti bet ką ir yra tikimybė, kad tai bus nepagarbus, iššaukiantis atsakymas. Tokiu atveju svarbu paskatinti bendrauti pagarbiai: „Jei Jūs šauksite, negalėsiu toliau tęsti pokalbio su Jumis“.
• Kalbėkite paprastai (be sudėtingų profesinių terminų).

 Išlikite ramūs ir taktiški 

• Išlaikykite neutralų balso toną. Jūsų balse neturėtų girdėtis smerkimo, nusivylimo, irzlumo. 
•  Girdėdami pašnekovo kritiką, kaltinimus nesiteisinkite, nesiginčykite. Tokiu atveju galima išreikšti supratimą dėl jo savijautos: „Matau, jog esate susirūpinęs, suirzęs dėl...“.
• Asmeniui dalinantis mintimis, kurios neatitinka realybės, neįrodinėkite asmeniui, kad jis neteisus. Tokiu atveju galima atsakyti: „Man nežinoma informacija, jog ... , norėčiau Jums padėti dėl konkretaus Jūsų kreipimosi (galima įvardinti jo kreipimosi tikslą)“, „Laikausi kitos nuomonės“, „Nežinau“.
• Asmeniui kalbant apie tai, jog jis mato, girdi, ko nemato ar negirdi kiti, galima atsakyti: „Aš tikiu tuo, kad Jūs tai girdite/ matote, nors pats to negirdžiu/nematau“.
• Net jei turite pagrindą įtarti, neminėkite, kad asmuo yra psichikos ligonis. Nesijuokite ir nekikenkite, tai gali padidinti pašnekovo įtarumą ir pyktį.

 Neignoruokite savižudybės temos, jei žmogus pats užsimena

• Atkreipti dėmesį į asmens mintis apie savižudybę ir akcentuoti, jog tai nėra išeitis. Pvz.: „Savižudybė – nėra problemos sprendimo būdas“. 
• Remiantis asmens išsakytomis mintimis apie savižudybę, galima trumpai paraginti ieškoti emocinės paramos ir pagalbos, kuri yra svarbi ir reikšminga sprendžiant šiuo metu iškilusius sunkumus. Pvz.: „Natūralu, jog ypač sunkiu laikotarpiu gali kilti minčių apie savižudybę kaip apie greitą sunkumų sprendimo būdą. Tokiu metu labai svarbu, kad gautumėte reikalingą emocinį palaikymą ir paramą bent jau kol sudėtinga situacija išsispręs ar taps aiškesnė. Pagalbos tokiu atveju galima kreiptis į artimą žmogų ar į šeimos gydytoją bei skambinant nemokamu telefono numeriu – 116 123*. Emocinė pagalba telefonu teikiama visą parą, nemokamai.“  
• Reaguojant į savižudybės riziką taip pat reikšminga atkreipti dėmesį į paties asmens aktyvias pastangas spręsti problemą. Pvz.: „Nors ir kyla minčių apie savižudybę, iš Jūsų kreipimosi akivaizdu, jog aktyviai siekiate spręsti kylančius sunkumus“.

 Nukreipkite

• Kartais būna asmenų, kurie pakartotinai kreipiasi siekdami ne tiek spręsti konkrečius reikalus, kiek patenkinti emocinius poreikius (pasiguosti, išlieti pyktį ir pan.). Todėl gali būti efektyvu taktiškai nukreipti asmenį pagal jo poreikį skambinti kitur ir dar kartą priminti, dėl ko jis gali kreiptis į Jūsų instituciją: „Matome, jog esate labai susirūpinęs dėl susidariusios situacijos. Yra nemokamas telefono numeris, kuriuo paskambinus Jus taip pat išklausytų ir padėtų nusiraminti – 116 123*, 8 800 28888**, 8 800 80020***, 8 670 00027****. Su mumis Jūs galite kalbėtis apie... (konkrečiai įvardinkite, į kokius jo klausimus galite atsakyti)“. 

*tai „Vilties linijos“ numeris, kuriuo teikiama skubi anoniminė psichologinė pagalba telefonu suaugusiems asmenims (30-ies metų ir vyresniems).

** tai „Jaunimo linijos“ numeris, kuriuo teikiama anonimiška ir konfidenciali emocinė parama.

*** tai „Sidabrinės linijos“ numeris, kuriuo teikiama nemokama draugystės ir bendravimo telefonu paslauga garbaus amžiaus žmonėms.

**** tai „Vyrų linijos“ numeris, kuriuo, kilus sunkumams, nemokamai konsultuoja vyrus.

Kartais net ir tie asmenys, kurie pirmą kartą priešinasi siūlymui skambinti į panašią liniją, po kiek laiko pabando, sulaukia reikalingos pagalbos ir ima socialiai priimtinesniais būdais siekti turimų tikslų.